54 km pėsčiomis po Merkinės apylinkes

Tai dar vienas mano pasivaikščiojimas gamtoje. Dar vienas medalis į kolekciją.

Su ištikimiausios bendražygėm Toma ir Pepa 

Šeimet bandau nepraleisti nei vieno TrenkTuras organizuojamo renginio. Taip pat, kol kas įveikinėju maksimalaus kilometražo maršturus. Taip gaunasi labai geros treniruotės besiruošiant pirmąjam savo 100 - tukui (pėškomis 100 km, be miego). Labai noriu išbandyti savo jėgas ir ištvermę, bet tuo pačiu ir labai bijau :D. Realiai bijoti nėra ko, nes neįveikus maršruto TrenkTuras tiesiog parveža į finišą su "gėdos autobusiuku". Bet aš esu tokia,  kad jei jau ką darau, tai turiu padaryti iki galo. Labai nusivilčiau jei neįveikčiau.  Na, bet bus kaip bus. 

O šį kartą maršutas vedė per gražiuosus Merkinės miškus. Miškai - miškeliai, kalnai - kalneliai, Merkio bei Ūlos vingiai ir skardžiai, keli kaimeliai, du kabantys tiltai ir su tamsa skaudančiom kojytėm per 11:22 val pasiekėm finišą :D. Kai pagalvojau, kad einant 100 km, esant tokios būsenos reikėtų įveikti dar tiek pat kiek jau įveikiau, per kūną nepasitikėjimo savo jėgomis bangelė tikrai nuvilnijo. Bet kita vertu nuo pačio nusiteikimo daug kas priklauso. Šį kartą buvau nusiteikusi 54 km, juos ir įveikiau. Taip save raminu :D. Nusiteiksiu 100 km, įveiksiu ir 100 km. Gal, tikriausiai... Matysim :D

Šio žygio metu aplankytos vietos:

• Milioniškių kabantis tiltas per Merkį (labai ekstremaliai atrodo  ir einasi)
• Trakiškių stovyklavietė
• Puvočių kabantis tiltas
• Merkio kilpos atodanga
• Merkio atodanga

Kabantis tiltas per Merkį Milioniškėse. Toks ekstremalesnis :D. 

Įveikus šį tiltelį dar kelias minutes kelias po kojom lingavo :D

Pietūs su vaizdu ... Trakiškių stovyklavietė prie Ūlos skardžio

Kavos pertraukėlė

Puvočių kabantis tiltas. Ne toks ekstremalus kaip Milioniškių. 

Merkio kilpos atodanga

Merkio atodanga vakarėjant