Dar viena graži diena ir dar vienas gražus maršrutas. Orų stebuklingų šiai dienai nežadėjo, bet buvo visai puikus. Gavom ir saulutės, ir debesėlių, ir šiek tiek lietučio su vėjeliu.
Šį kartą keliavau su savo bendražygėm Toma ir Pepa. Pepa ne tik apsaugo mus nuo miško kelmų (kurie jai pasirodo keliantys mums pavojų), ne tik išbraido visas upes, kūdras ir balas, bet tuo pačiu vis prižiūri mane, kad tik niekur nedingčiau :D. Eidama priekyje vis atsisuka pažiūrėti ar dar vis einu, jei eina iš paskos, tai baksi į pakinklius parodydama, kad ji vis dar čia, šalia :D. Jei šiek tiek pasišalinu nuo jos su šeimininke, tai man pasirodžius džiūgauja mane pamačiusi. Nu tikra draugė ir ne kitaip.
Šis maršrurtas prasidėjo nuo apleistų stovyklaviečių. Matosi, kad anksčiau čia buvo labai gražiai įrengtos vietos su karstyklėmis, pavėsinėmis, apžvalgos bokšteliu. Šiuo metu daug kas aplūžę, apsamanoję, vietomis palikti žmonių šiukšlynai. Liūdna tai matyti.
Pirmoje maršruto dalyje uepliukas lenkė upeliuką. Smagu buvo girdėti jų čiurlenimą. Atsivėrė gražūs Šventosios šlaitai. Taip pat šiame maršrute praeinamos kelios lankytinos vietos.
Tai:
- Šaltupės akmuo
- Akmenys - Moka ir Mokos sūnus
- Žuvintės versmė
- Sugedos šaltinis
- Sukinių piliakalnis (į piliakalnį nelipome, pasigrožėjome iš šono)
Antroji maršruto dalis jau kažkiek nuobodesnė, bet tikrai graži. Tiesa, gavome šiek tiek ir galveles pasukti, kaip kelias kelio kliūtis įveikti. Pirmoji, tai sraunios upės kirtimas akmenimis, apsemtais vandens. Gelbėjo Leki lazdos, kuriomis galėjome pasiramstyti. Kitaip nemanau, kad būtume įveikusios sausomis kojomis. Antroji kliūtis tvora. Įėjimui varteliai yra, o kad išeit iš tos teritorijos reikėjo lysti per tvoros plyšį :D. Pepai buvo sudėtingiausia ši kliūtis. Trečioji kliūtis, užlieti pievos takai. Po truputuką, tiesiai per aplinkui įveikėm ir jas.
.jpg)
Tai vienas iš gražesnių mano eitų maršrutų ;).
Nuoroda į maršrutą -> Miško takais per Šventosios baseiną (31 km)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą