Šiandien saulėtos dienos nepažadėjo. Prognozavo tik lietų ir stiprų vėją, bet mes vistiek nusprendėme kojas pamiklinti Ukmergės rajone, Veprių apylinkėse. O miklinam kojeles ne šiaip sau. Kitą savaitgalį mūsų laukia didysis iššūkis - 100 km pėškomis, be miego. Turim baimės neįveikti, bet stengsimės iš visų jėgų :D.
Daug vilčių į šį maršrutą nedėjome. Galvojom, kad, kaip ir dažniausiai, tiesiog prasieisim miško takais, takeliais ir tiek. Bet Veprių kraštas gerąja prasme mus nustebino. Tiek pats Veprių miestelis, tik apylinkės gamtos įvairove tikrai džiugino akeles. Lietaus gavome tikrai ganėtinai minimaliai, net neprognozuota saulutė nušvito. Pabaigai ir vėjo gūsių neblogų gavome.
Taip pat šį kartą turėjome nelabai malonų inicidentą su šunimis. Nei mes tikėjomės, kad kažkas vaikšto miško takais tokį ankstyvą rytą su palaidu vilkšuniu, nei vilkšunio šeimininkas tikėjosi mus sutikti su taip pat palaidu šunimi. Visa laimė, kad viskas baigėsi laimingai. Tiek šunys, tiek šeimininkai liko sveiki. Bet streso, skiriant šunis, apturėjome visi.
Šio žygio metu matėme:
- Veprių ežero poilsiavietę
- Veprių vandens malūną. Labai meniškai papuoštos buvusių langų vietos.
- Slabados piliakalnį
- Dubių piliakalnį
- Veprių piliakalnį
- Bečių šaltinį
- Bečių dvaro ledainės griūvėsius bei dvaro kamino liekanas
- Šerno skulptūrą
- Veprių dvaro sodybos fragmentus
- Veprių Švč. Mergelės Marijos rožančiaus karalienės bažnyčią
- Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietą
- Šventosios vingius
- Upininkų tiltą
- Kirtome Malkupį
- "Gyvybės globėjas" bei "Labora" skulptūras
- Ir dar įvairių, gražių gamtos vaizdų
Pagyvenusi poilsio vieta. Pietavome |
Teko kirsti geležinkelio bėgius. Būkite atsargūs! |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą