Mano kelionių dienoraštis. Rašau sau, bet nelaikau paslėpto. Žvalgomės po Lietuvą ir ne tik...
2025 m. rugsėjo 1 d., pirmadienis
Kai takas nuveda ne ten: Gelgaudiškio pažintinio tako nuotykiai
2025 m. gegužės 26 d., pirmadienis
Lankome Lietuvos pažintinius takus. Lylavos pažintinis takas. Šilalės rajonas
Takas pavadintas Lylavos upelio vardu. Jis skirtas visiškai gamtos mylėtojams, niekuo neypatingas, tiesiog veda miško takais palei upelį. Per upeliuką nutiesti mediniai tiltai, keliose vietose pastatyti suoliukai, įrengti stendai supažindinantys lankytojus su miško gyventojais. Liūdnoka, kad šiuo metu upelis vos teka. Būtų įdomiau pasivaikščioti, kai jis sraunesnis. Kaži ar būna jis kada nors aktyvesnis, ar tiesiog jau nykstantis? Taip pat vietomis matyti, kad dar šiek tiek čiurlenantis Lylavos upelis turėjo savų intakų – dar mažesnių. Tik apsamanoję akmenys ir pakitusi lapų, šakų spalva rodo, kad ten kažkada būta vandens. Takas yra žiedinis, sužymėtas ant medžių įvairiomis spalvomis. Tiesa, mes kaip ir dažniausiai nuėjom priešinga kryptimi nei reikėjo, matyt todėl sugebėjome nukėblinti ne ten kur reikia, nes pradžioj tako nepasidomėjome paskui kurią spalvą turim eiti. Ėjome pagal kažkokias žymas, kol takas pradėjo prastėti ir galiausiai baigėsi. Tada sukomės atgal ir jau grįžome pažintiniu taku, tik priešinga puse :D. Takas yra apie 2,5 km ilgio.
Prie tako pradžios yra nedidelė mašinų stovėjimo aikštelė.
2021 m. rugsėjo 13 d., pirmadienis
Matusonių miško takas (Švenčionių raj.)
Aplankyti Lino verdenės šaltinį noras išpildytas. Bet, kad nebūtų tiek kelio važiuota, tik dėl vieno “taško, pasiieškojau, ką dar galima būtų nematyto šalimais aplankyti.
Švenčionių rajonas, lyg ir išmaišytas -> Švenčionių rajono lankytinos vietos, tad reikėjo gerai paieškoti, kas gi dar nematyto čia yra. Pasitelkus googlemaps esama paieška, atradau kažkokį miško taką. Tad lekiam iki jo. Pakeliui stabtelėjom -> Sariai. Švenčionių rajonas.
Kelias iki miško tako nieko gero nežada. Jis tiesiog apaugęs žolėmis. Vėžės lyg dar yra, bet matosi, kad juo nėra labai dažnai važiuojama. O gal klystu, gal tiesiog jau baigėsi lankymo sezonas. Beje, šis takas turi ir stovėjimo aikštelę (apaugusią), kurioje palikome automobilį.
Jau pradeda tempti vis anksčiau, tad žvelgiant į miško taką, jau tamsoka, bet bandome pasižvalgyti. Kaip ir kelias iki tako, taip ir tako pradžia, ar tai pabaiga nenuteikia labai optimistiškai :D.
Bet einant toliau, mediniai takai visai neblogai išsilaikę. O ten esančios pavėsinės visiškai geros būklės. Tikrai dar galima papiknikauti. Tako idėja, matosi buvusi, labai smagi. Visam take yra daug pavėsinių su vietomis laužavietėms, daug tupyklų, kelios medinės skulptūros, apžvalgos bokštelis, supynės...
Nusileidome laiptais iki kūdros. Kūdros beveik nėra, bet matosi, kad tai buvo maudynių vieta. Stovi persirengimo kabina, kūdroje du tiltai, šalia pavėsinė su laužaviete.
Kol dar visai nesutemo, einame atgal.. Iš tako išlindome jau visai sutemus :D. Kelyje mus lydėjo liūdnaveidžių medžio skulptūros, lyg nusakydamos liūdną šio tako likimą. Tikiuosi takas gyvuos dar ilgai ;) .
Na nuostabiai faina vieta būtų, jei nebūtų apleista. Šis takas labai panašus į -> Pauolios miško takas (Vilniaus rajonas).


.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)



.jpg)








.jpg)
.jpg)


























