Šaltukui spaudžiant -14 (jutiminė -20), apšerkšnijusi, įkalnėse po prakaitu, tiesiojoj ledėjanti, įveikiau dar vieną TrenkTuras solo maršrutą. Žinant kaip sunku bristi per sniegą iki pusės blauzdų, sudėtingas (su daug įkalnių/nuokalnių) maršrutas tapo dar sudėtingesnis. Bristi sniegynais kalvotomis vietomis tikrai yra reikalų. Man čia buvo 100% iššūkis!
Šį maršrutą gražesniu (žinoma ir kiek įmanoma sunkesniu) padarė tik sniego gausybė. Aptarėme, kad labai ypatingai gražių vietų kelyje nebuvo, tačiau žiemos metu tiesiog pati gamta pasakiška. Bet norintiems išbandyti kojų tvirtumą, tai 100% rekomenduojam šį maršrutą. Na bendražygiui, kuris yra įveikęs ir iki 150 km pėsčiomis, įvairiom oro sąlygom, šis maršrutas gal ir nebuvo jau toks iššūkis, kaip man... Nors kita vertus, kaip tik gal net didesnis iššūkis, nes reikėjo eiti mano tempu, kas manau greituoliams yra didelis kantrybės išbandymas :D.
.jpg)
Šio maršruto gražiausi vaizdai, tai eglės padengtos gausiu sniegu (pasimėgavau tokiais vaizdais tikrai į valias), medinis takas prie Šventės ežero, Šventės dvaras bei vaizdas atsiveriantis nuo Eglių kalno. Juokingiausias pavadinimas Sudmalių (šūdmalių) piliakalnis :D. Beje į jį kopti buvo labai sudėtinga ir sunku, nusileisti taip pat. Iš kažkadaise ten buvusių medinių konstrukcijų likę tik dalis turėklo, kuris jau nėra pats tvirčiausias... Tad teko tiesiog kopti į stačią įkalnę vos ne keturiom :D.
Ačiū Tomui už duotas išbandyti Leki lazdas (iš pradžių atrodė, kad jos tik trukdo eit, bet paskui visai "susidraugavom") bei už padovanotus antbačius (bachilus), kurių dėka buvo apsaugotos kojytes. Tokiuose pusnynuose be jų būčiau grįžusi šlapia iki kelių :D. Ir Ačiū už kantrybę einant vėžlio žingsneliu.
Iki kitų susižygiavimų!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą