Laisvadienis - žygiadienis.
Šiuo maršrutu jau esu kažkada ėjusi, bet vis kitais metų laikais ir maršrutai kitaip atrodo. Gan gražus maršrutas. Viena klaidinanti vieta. Jau galvojau antrą kartą eidama, rasiu kryptį, bet deja... Viskas dar labiau apaugę, takelio nematyt. Teko keliauti per upeliuke įmestus rąstelius. Geri batai - kojos sausos. :D Visas kitas maršrutas gan lengvas ir gražus. Veda miško takais, palei ežerus. Nepatinka tik eiti per kiemus. O šiame maršrute jų net du. Jaučiuosi nejaukiai eidama, rodos drumsčiu savininkų ramybę. Taip pat šį kartą mane pasitiko ir du dideli, labai dideli balti šunys. Gerai, kad nesu baigšti. Bet malonu nėra, kai į tave lekia teliuko dydžio šunys :D. Pribėgo, aplojo, apuostė... Nežinau iš kur tiek drąsos, net paglosčiau abu. Apsimečiau jų draugelka. Paėjo šį kartą :D. Niekada nepanikuoju pamačiusi šunis. Sustoju ir ramiai kalbindama juos laukiu kas bus. Kol kas sėkmingai su visais "susikalbėjau". Bet tikrai tokių susitikimų nelaukiu.
Myliu gamtą. Dievinu atspindžius ežere, tiek medžių, tiek debesų. Debesis ir taip labai myliu, ne tik jų atspindžius. Ypač gražūs saulėtą dieną. Man jie piešia vis kitokius piešinius. Labai smagu juos stebėti, įžvelgti kažką įdomaus.
Šį kartą be dviejų zyziančių uodų (taip, taip, prasideda), visą kelią mane lydėjo begalės paukščių čiulbesys bei gegutės kukavimas. Pralėkė kiškis. Skruzdės dirbo savo darbus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą