Pėsčiųjų žygis. Dzūkijos nacionalinio parko laukiniais takais (~26 km). Varėnos rajonas

Jau senokai ėjau TrenkTuro solo žygį. Pats laikas ištaisyti šį reikaliuką. Šiai dienai prognozuojamas oras labai jau teigiamai nenuteikė, bet ruošiantis savo pirmajam šimtukui, manyčiau reik jėgas išbandyti einant visokiais orais, visokiais keliais. Kaip prognozavo, taip ir buvo. Kelias - plikas ledas, balos, pliurzė arba sunkus/šlapias sniegas. Didesnę dalį maršruto lietus/dulksna plovė veidelius kaip reikiant. Bet visa tai tikrai nesutrukdė grožėtis Dzūkijos nacionalinio parko laukiniai takais, bei Zervynos kaimu.

Zervynos, tai etnografinis gatvinis kaimas esantis Varėnos rajono savivaldybėje, Dzūkijos nacionaliniam parke abipus Ūlos upės bei jos intako Pavilnio. Tai Respublikinės reikšmės architektūros paminklas, turintis 48 sodybas, kurių 8 paskelbtos etnografinėmis. Einant kaimo keliukais jaučiasi senovės dvasia. Seni, su įspūdingom langinėm namai, apsamanojusios, kai kur jau beveik išnykusios tvoros, seni kryžiai...

Kaimo viduryje yra skirtingų metų statytų trijų kryžių grupė. Kitas aukštas kryžius pastatytas ant Ūlos kranto, dar vienas – kryžkelėje prie kapinių. Yra išlikęs ir senasis (atnaujintas) tiltas per Ūlą.

Eidami toliau priėjome Zervynų pušį su drėve. Ši pušis yra senosios drevinės bitininkystės reliktas. Jos kamiene išskobta drevė, kurioje seniau laikytos bitės.

Aplankėme ir naujai besikuriantį stumbryną. Labai gražiai įrengta apžvalgos aikštelė. Gaila, kad stumbrai pasislėpę, tik vienas vaikštinėjo tolumoj pamiškėje. O gal jų kol kas ne daug čia ir yra? Daug atsiliepimų sulaukiau, kad žmonėms nepavyko jų ten pamatyti. Na, aš kaip ir dažniausiai sėkmingoji, tai pamačiau NET vieną stumbrą tolumoj :D.

Nekokybiškas, bet įrodymas, kad jų čia tikrai yra :D

Keliaudami/čiuoždami/brisdami toliau priėjome apžvalgos bokštelį. Nuo jo atsiveria labai gražūs vaizdai. Įtariu vasarą čia būna dar gražiau.

Keiaujam toliau. 

Truputį šlapia :D 

Papietauti sustojome prie Kastinio ežero įrengtoje erdvioje poilsiavietėje, kurioje yra daug rekreacinių įrenginių. Taip pat užlipau patikrinti ar tikrai saugu dar ant ledo. Faktas, kad ne pirmoji tikrinau. Aš jau drąsi tik po pirminio patikrinimo...

Na ir pailsėję keliavom toliau šlapiais, slidžiais ar tai sunkaus sniego takais. Kelyje matėme labai daug įvairių gyvūnų pėdsakų įmintų sniege ar tai išgulėtų vietų. Daugiausia briedžių... Rodos ėjome vien jų takais.

Ačiū kompanjonui Tomui už šį žygį. Ačiū už kantrybę "šliaužiant" su manimi lediniais takais. Ačiū už skanią vakarienę ir ypatingai skanų desertą.

Iki kitų susižygiavimų!