Snieguotas pėsčiųjų žygis. TrenkTuras Palangoje'24 su Gjensidige - 36 km

Pirmasis 2024m. masinis žygis užskaitytas visu 100%. Orų prognozės gero oro nežadėjo, bet TrenkTuras man patvirtino, kad užsakė puikų... Tačiau, koks  iš tiesų bus, garantuoti juk negalėjo. O oras buvo nuostabus!!! Snygio gavom įvairaus. Ir smulkaus sniegelio, ir akis užklijuojančių, delno dydžio snaigių. Net saulutės gavom! 

Jūra žiemą atrodo labai gražiai, gaiviai. Bangos didžiulės. O jau ošimas... Vienas malonumas buvo žygiuoti pajūriu. Vėjo gavome tik šiek tiek, labai minimaliai ir visai ne pikto. Tiesiog tobulas oras žygiui. 

Pats maršrutas labai gražus, nemaža dalis palei jūrą. Šiek tiek kalnų, kalnelių, pramintų miško takelių. Viskas paskendę sniego gausoj. Vaizdai pasakiški. 

Pabaigai gavom ir pačiūžinėti. Jau taip "smagiai" buvo žygeivių nudailinti takeliai, kad net iš visų pusių girdėjosi "džiaugsmo" šūksniai laimingai išsilaikius arba neišsilaikius ant kojų. Tikiuos visi kas griuvo, griuvo sėkmingai. 

Ačiū savanoriams. Visi labai linksmi, mandagūs!!! Šį kartą smagiausi buvo Vero Cafe stotelėj. Beje pietų košė buvo labai skani. Nepadauginta druskos (kartais būna su visa meile įberta) ir pagaliau smulkintos morkos (stambiai pjaustytų, virtų morkų mano skonio receptoriai nepriima). Labai patiko morkų + čiobrelių arbatėlė, kuria vaišino Skanovė.  

Šį kartą su mumis žygiavo ir mano bendražygės šuo Pepa.
Pirmasis jos 36 km žygis įvektas :D

P.S. Žinoma neapsiėjome ir be netikėtumų/nesklandumų. Tik važiuojant į žygį (sustojus degalinėje) pamačiau, kad mano žygio batams jau tiūtiū! Atsarginių kaip tyčia nebuvau įsidėjusi (visada įsidėdavau, tik ne šį kartą). Pirma mintis (lengvas šokas), ką dabar daryti??? Kaip aš eisiu 36 km su įplyšusiu batu??? O jei padas nukris??? :D. Bet prirezgėm visokių planų, ką reikėtų daryti jeigu atsitiktų jeigu. :D Visa laimė joks jeigu nenutiko! Batukai sėkmingai atlaikė savo paskutinį žygį!!! Manau atlaikytų ir dar vieną, bet nerizikuosiu. ;)

Žygis 10/10

Iki kitų susižygiavimų! 

Pėsčiųjų žygis. TrenkTuras Kazlų Rūdoje su Gjensidige - 36 km

Jau galvojau teks praleisti, taip išgirtą/išreklamuotą žygį Kazlų Rūdoje. Covidas pas mane sugrįžo su savo pokštais, dideliu galvos, akių skausmu, aukšta temperatūra, bei kitais visais nemielais savo reiškiniais. Visa laimė spėjau pasveikti ir apsiėjau be didesnių komplikacijų. Likusi neženkli sloga, jau kaip ir ne liga, ane?

Oras nežadėjo labai gražaus pasivaikščiojimo, tiesiog įkvėpiant grįno oro po ligos. Dvejonių vykti ar ne minimaliai buvo. Žinoma, tas vykti buvo galingesnis, kaip visada ir visur :D. 

Startas pasiektas pliaupiant lietui su vėju, lenkiančiu iki žemės medžius. 

Na jooo galvojom, čia tai bus!!! Nors maža viltelė minty ruseno, kad viskas bus gerai! Kitaip nebūna!

O buvo visaip!

Vietomis vėjas rodos nuplėš plevenančius ploščiukus, saugančius mus nuo lietaus, plius lietus pliaupiantis tiesiai į veidus, vietomis saulė šildo ir nuteikia pozityviai, po minutės vėl lietus... Medžiai virstantys iš šaknų širdelėms nerimo ir kojoms greičio suteikė tikrai nemažai. Ekstremalu, šiek tiek baisu!

Kankorežiai taikantys tiesiai į kaktas taip pat nenuteikė džiugiai (nors mums juokinga buvo). Išsisaugojom nuo  gumbų kaktose.

Bet lietus buvo mums draugiškas. Žinojo, kada lyti ir kada nurimti. Vos tik priėjome prie Vero Cafe stotelės, iš kart nustojo lyti, tad kava su Gardėsio bandelėmis tikrai galėjome pasimėgauti ramiai.. Nors ir pakankamai šlapiai, bet bent jau nepliaupiant leitui.  

Taip pat pietums, kaip pagal užsakymą nušvito saulė. Šį kart, vienu metu pietaujančių skaičius buvo rekordiškas. Per visą savo žygių istorija pirmą kartą pakliuvau į tokią didelę kompaniją. 

Šis žygis buvo tikrai kitoks, nei visi buvę. Pirmą kartą buvo reali grėsmė papult po virstančia iš šaknų pušimi. Kiekvienas trakštelėjimas jau kėlė įtampėlę. Smagu, kad viskas baigėsi laimingai. 

Kaip visada, ačiū Toma G-ė už linksmą kompaniją!

Iki kitų susižygiavimų!